Žvejų mėgėjų žvejybos taisyklės

Autorius:




Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Švaraus vandens indikatorius - kūjagalvis

Autorius:
Vaizdas
Paprastasis kūjagalvis  – švaraus ir gerai deguonies prisotinto vandens indikatorius. Kūjagalviai – dažni upėtakių kaimynai, dažnai tampantys margųjų maistu. Kūjagalviai auga lėtai, o suaugę gyvena pavieniui, didžiąją dalį gyvenimo praleisdami savo slėptuvėse.  Jas jie aršiai gina nuo savo konkurentų išpūsdami žiaunas ar pastatydami spyglius. Balandį prasideda kūjagalvių nerštas. Patelės ikrus priklijuoja apatinėje akmens pusėje, o patinai lizdus, o kartais ir išsiritusias lervutes, saugo prieš jas išleisdami ieškoti savo slėptuvių  😉 # Lietuvosžuvys   # Kūjagalvis   # Paprastasiskūjagalvis   # CottusGobio   # ŽvejybaLietuvoje
Skaityti daugiau

DĖMESIO

Autorius:
UPĖS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.          Upė Vyresnysis vandentakis   Baseinas Avirė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Bilsinyčia Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Dievogala Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Gauja Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Karklė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Kerupė Dievogala Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Lapainia (kelias Nr. 129-žiotys) Nemunas   Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Mara Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Medukštėlė Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Merkys (aukščiau Ožkelaičių tilto) Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Ova Nemunas Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) Ratnyč...
Skaityti daugiau

Paslaptingieji unguriai pasiekia net Sargaso jūrą!

Autorius:
Vaizdas
Nemažą gyvenimo dalį praleidęs gėlame vandenyje, ungurys nuplaukia net 6–7 tūkst. km, kad pasiektų nerštavietes! Išplaukęs iš mūsų upių, upelių, ežerų jis plaukia net į Sargaso jūrą. Jūrą, kuri vienintelė pasaulyje neskalauja jokių krantų, iš visų pusių apsupta Atlanto vandenyno. Bet apie viską nuo pradžių. Unguriai nelaisvėje nesidaugina ir natūraliai gyvena tik tuose vandens telkiniuose, kurie turi laisvą išėjimą į jūrą. Nors ilgą laiką jų kelias link nerštaviečių buvo sunk iai įmenama mįslė,  pasirodo, kad jų tikslas – būtent Sargaso jūra. Unguriai intensyviausiai iš ežerų migruoja balandžio–gegužės mėnesiais, per parą maždaug įveikdami 15–20 km. Jų kelias iki nerštaviečių užtrunka net iki vienerių metų. Neršia giliai, maždaug 600 m gelmėje. Išneršę dėl didelio išsekimo visi unguriai žūva. Tuo unguriai ir unikalūs ir skiriasi nuo daugelio kitų žuvų – jie ilgus metus praleidžia gėluose vandens telkiniuose, bet veistis grįžta į jūrą. Didžiulės pagarbos verta žuvis ir, žino...
Skaityti daugiau