Lietuvos žuvys

Kada paskutinį kartą esate pagavę skersnukį?  XX a. antroje pusėje žvejai Nemune, Neryje ir kitose upėse sužvejodavo net kelis šimtus kilogramų skersnukių, o dabar tai itin reta rūšis, ji įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Per pastarąjį dešimtmetį Dubysoje, Neryje ir Minijoje užregistruoti tik 3 atvejai skersnukių sugavimo atvejai! Anksčiau itin gausi jų populiacija buvoŠventosios baseino upėse, tačiau skersnukių jauniklių čia nebeaptinkama jau daugiau kaip 40 metų! Pasiro do, kad kartais jų vis dar sugauna žvejai mėgėjai, tačiau šie atvejai dažniausiai lieka neužregistruoti. Skersnukių gali būti Nemuno, Neries, Minijos, Jūros, Dubysos ir Šešupės upėse, tad jeigu ji užkibs ant Jūsų kabliuko – nebūkite abejingi ir apie tai praneškite. Skersnukio populiacijos mažėjimas siejamas su 1960 m. pastatyta Kauno hidroelektrine, didžiosiomis Lietuvos upių užtvankomis: Jūros, Minijos, Šventosios, Šešupės ir kt. Dar viena priežastis prisidėjusi prie spartaus šių žuvų nykimo – vanden...

Nemažą gyvenimo dalį praleidęs gėlame vandenyje, ungurys nuplaukia net 6–7 tūkst. km, kad pasiektų nerštavietes! Išplaukęs iš mūsų upių, upelių, ežerų jis plaukia net į Sargaso jūrą. Jūrą, kuri vienintelė pasaulyje neskalauja jokių krantų, iš visų pusių apsupta Atlanto vandenyno. Bet apie viską nuo pradžių. Unguriai nelaisvėje nesidaugina ir natūraliai gyvena tik tuose vandens telkiniuose, kurie turi laisvą išėjimą į jūrą. Nors ilgą laiką jų kelias link nerštaviečių buvo sunk iai įmenama mįslė,  pasirodo, kad jų tikslas – būtent Sargaso jūra. Unguriai intensyviausiai iš ežerų migruoja balandžio–gegužės mėnesiais, per parą maždaug įveikdami 15–20 km. Jų kelias iki nerštaviečių užtrunka net iki vienerių metų. Neršia giliai, maždaug 600 m gelmėje. Išneršę dėl didelio išsekimo visi unguriai žūva. Tuo unguriai ir unikalūs ir skiriasi nuo daugelio kitų žuvų – jie ilgus metus praleidžia gėluose vandens telkiniuose, bet veistis grįžta į jūrą. Didžiulės pagarbos verta žuvis ir, žino...

Žiobris – praeivė karpinė žuvis gyvenanti Baltijos jūroje, neršti atplaukianti į mūsų upes. Taip pat aptinkamos ir sėslios žiobrių populiacijos, gyvenanačios upių dalyse atkirstose užtvankomis. Migruojantys žiobriai paprastai užauga didesni dėl geresnės mitybinės bazės, o sėslūs - dažnai mažesni. Dėl to būtent priešnerštinė migruojančių žiobrių žvejyba balandį-gegužę yra itin populiari tarp žvejų mėgėjų ir sutraukia minias šios žvejybos entuziastų. Žiobriai užauga iki 30–50  cm ilgio ir 1–2 kg svorio. Primename, kad žiobrius žvejoti draudžiama nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.  😉 # Žiobris   # Lietuvosžuvys   # ŽvejybaLietuvoje   # VimbaVimba   # Fishinginlithuania   # žiobrinės

Paprastasis kūjagalvis  – švaraus ir gerai deguonies prisotinto vandens indikatorius. Kūjagalviai – dažni upėtakių kaimynai, dažnai tampantys margųjų maistu. Kūjagalviai auga lėtai, o suaugę gyvena pavieniui, didžiąją dalį gyvenimo praleisdami savo slėptuvėse.  Jas jie aršiai gina nuo savo konkurentų išpūsdami žiaunas ar pastatydami spyglius. Balandį prasideda kūjagalvių nerštas. Patelės ikrus priklijuoja apatinėje akmens pusėje, o patinai lizdus, o kartais ir išsiritusias lervutes, saugo prieš jas išleisdami ieškoti savo slėptuvių  😉 # Lietuvosžuvys   # Kūjagalvis   # Paprastasiskūjagalvis   # CottusGobio   # ŽvejybaLietuvoje

Vaivorykštiniai upėtakiai (lot. Oncorhynchus mykiss) - dažnas laimikis Europos vandenyse. Šios žuvys iš savo gimtųjų vietų - JAV Ramiojo vandenyno pakrančių - XIX a. pab. atgabentos į Europą.   Vaivorykštyniai upėtakiai nereiklūs, gali įsikurti skirtingose buveinėse: iš gėlų vandenų patraukti į sūrius vandenis ir grįžti atgal arba visą laiką pasilikti ežeruose. Šie upėtakiai dėl savo kovingumo ir akrobatinių gebėjimų itin mėgstami žvejų mėgėjų  🤩 # Vaivorykštinisupėtakis   # Oncorhynchusmykiss   # Rainbowtrout   # žvejyba   # Lietuvosžuvys   # Pagavaipaleisk   # catchandrelease

Mūsų vandenyse sutinkama žuvis - ūsorius. Šios stiprios ir gražios žuvys būriais laikosi žvirgždėtose sraunumose ir minta įvairiais dugno bestuburiais. Užkibęs ūsorius labai dažnai pradeda plaukti prieš srovę, kas nėra taip būdinga kitoms žuvų rūšims, matyt jo prisitaikymas gyventi srovėje leidžia jam nenuvargti per šį manevrą.  💪 Literatūroje galima rasti informacijos, jog ūsorių ikrai nuodingi, tačiau sugavus šią kovingą žuvį, kyla daug stipresnis noras ją paleisti nei patikrinti šį faktą  🙃 # Lietuvoszuvys   # ūsorius   # barbel   # barbusbarbus   # pagavaipaleisk   # catchandrelease   # zvejybaLietuvoje   # fishing   # zvejyba   # zukle   # laimikis   # fishinginLithuania

ŽŪKLĖS BŪDAI Jei jau čia užsukote, vadinasi galvojate apie žvejybą ir ieškote patarimų kaip pradėti žvejoti. Tad jei apsisprendėte žvejoti, Jums pirmiausia reiktų nuspręsti, koks žvejybos būdas būtų arčiau širdies.  1. Plūdinė žvejyba 2. Dugninė žvejyba 3. Muselinė žvejyba 4. Poledinė žūklė 5. Spiningavimas Plačiau apie kiekvieną jų: 1. Plūdinė žvejyba. Tai populiariausias žvejybos būdas, nuo kurio pradeda 90% dabar žvejyba užsiimančių žvejų. Šis būdas yra labai populiarus pavasario metu, kuomet nutirpsta ledas ežeruose ir prasideda kuojų migracija į upes. Taip pat daug plūdininkų upėse galime sutikti ir rudenį, gaudant tas pačias kuojas.  Tačiau vasaros metu, tai ne toks populiarus žvejybos būdas. Kokių įrankių reikia? 1. Meškerė, dažnausiai naudojama „telescope“ tipo. Meškerės ilgis – nuo ~3,7m. 2. Ritė. 3. Valas. Dažniausiai naudojamas monofilamentinis valas. 4. Plūdės, plūdės stabdžiai, švinai, kabliukai. 5. Masalas. Dažniausiai sliekas, d...