Upių plėšrūnas sterkas. Ko apie jį nežinome?

Autorius: -




Apetitu ne ką mažiau nuo lydekos atsiliekantis sterkas dar kitaip vadinamas vandenų vilku ne be priežasties. 🐺 Šis aštriadantis grobio aktyviau ieškoti pradeda prieblandoje🌑Sterkai ypač plėšrūs, todėl kimba tiek žvejojant spiningu, plūdine ar dugnine.

Sterkai ne tik puikūs medžiotojai, bet ir rūpestingi tėvai. Teigiama, kad po neršto, kurį laiką sterkų patinai saugo lizdą, bandydami apsaugoti savo palikuonis. 😌

Sterkai 2 kg svorį pasiekia būdami 7 metų, o literatūroje teigiama, kad jie gali gyventi net iki 16 metų. Stambiausi individai gali pasiekti net 1,3 m ilgį ir 20 kg svorį! Apmaudu, kad tokių tokių įspūdingų egzempliorių praktiškai neliko dėl verslinės žvejybos Kuršių mariose ir dėl kai kurių žvejų mėgėjų nepasotinamo apetito!😒

📣SVARBU📣
Įsigaliojus naujoms žvejų mėgėjų taisyklėms vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 3 vienetus sterkų. Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg!

Vieta: Lithuania

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Paslaptingieji unguriai pasiekia net Sargaso jūrą!

Autorius: -
Vaizdas
Nemažą gyvenimo dalį praleidęs gėlame vandenyje, ungurys nuplaukia net 6–7 tūkst. km, kad pasiektų nerštavietes! Išplaukęs iš mūsų upių, upelių, ežerų jis plaukia net į Sargaso jūrą. Jūrą, kuri vienintelė pasaulyje neskalauja jokių krantų, iš visų pusių apsupta Atlanto vandenyno. Bet apie viską nuo pradžių. Unguriai nelaisvėje nesidaugina ir natūraliai gyvena tik tuose vandens telkiniuose, kurie turi laisvą išėjimą į jūrą. Nors ilgą laiką jų kelias link nerštaviečių buvo sunk iai įmenama mįslė,  pasirodo, kad jų tikslas – būtent Sargaso jūra. Unguriai intensyviausiai iš ežerų migruoja balandžio–gegužės mėnesiais, per parą maždaug įveikdami 15–20 km. Jų kelias iki nerštaviečių užtrunka net iki vienerių metų. Neršia giliai, maždaug 600 m gelmėje. Išneršę dėl didelio išsekimo visi unguriai žūva. Tuo unguriai ir unikalūs ir skiriasi nuo daugelio kitų žuvų – jie ilgus metus praleidžia gėluose vandens telkiniuose, bet veistis grįžta į jūrą. Didžiulės pagarbos verta žuvis ir, žino...
Skaityti daugiau

Švaraus vandens indikatorius - kūjagalvis

Autorius: -
Vaizdas
Paprastasis kūjagalvis  – švaraus ir gerai deguonies prisotinto vandens indikatorius. Kūjagalviai – dažni upėtakių kaimynai, dažnai tampantys margųjų maistu. Kūjagalviai auga lėtai, o suaugę gyvena pavieniui, didžiąją dalį gyvenimo praleisdami savo slėptuvėse.  Jas jie aršiai gina nuo savo konkurentų išpūsdami žiaunas ar pastatydami spyglius. Balandį prasideda kūjagalvių nerštas. Patelės ikrus priklijuoja apatinėje akmens pusėje, o patinai lizdus, o kartais ir išsiritusias lervutes, saugo prieš jas išleisdami ieškoti savo slėptuvių  😉 # Lietuvosžuvys   # Kūjagalvis   # Paprastasiskūjagalvis   # CottusGobio   # ŽvejybaLietuvoje
Skaityti daugiau

ŽVEJYBOS BŪDAI

Autorius: -
Vaizdas
ŽŪKLĖS BŪDAI Jei jau čia užsukote, vadinasi galvojate apie žvejybą ir ieškote patarimų kaip pradėti žvejoti. Tad jei apsisprendėte žvejoti, Jums pirmiausia reiktų nuspręsti, koks žvejybos būdas būtų arčiau širdies.  1. Plūdinė žvejyba 2. Dugninė žvejyba 3. Muselinė žvejyba 4. Poledinė žūklė 5. Spiningavimas Plačiau apie kiekvieną jų: 1. Plūdinė žvejyba. Tai populiariausias žvejybos būdas, nuo kurio pradeda 90% dabar žvejyba užsiimančių žvejų. Šis būdas yra labai populiarus pavasario metu, kuomet nutirpsta ledas ežeruose ir prasideda kuojų migracija į upes. Taip pat daug plūdininkų upėse galime sutikti ir rudenį, gaudant tas pačias kuojas.  Tačiau vasaros metu, tai ne toks populiarus žvejybos būdas. Kokių įrankių reikia? 1. Meškerė, dažnausiai naudojama „telescope“ tipo. Meškerės ilgis – nuo ~3,7m. 2. Ritė. 3. Valas. Dažniausiai naudojamas monofilamentinis valas. 4. Plūdės, plūdės stabdžiai, švinai, kabliukai. 5. Masalas. Dažniausiai sliekas, d...
Skaityti daugiau